- prantnus
- prantnùs, -ì adj. (4) An žr. prantus: Toks meilus vaikutis ir prantnus, toks protingas rš. Kalviuko Jono prantnaũs žmogelio būta Dl. O, ji labai stropi ir prantni mergytė! A.Vien. Kai prie mergų, tai jis labai prantnus, o kai prie darbo, tai nelabai Tj.
Dictionary of the Lithuanian Language.